Sveiki sulaukę 2012-ųjų, datos iš mokslinės fantastikos srities! Sunkiai įsivaizduojama, bet tiesa, kad jau yra užaugusi gana sąmoninga  karta, gimusi po 2000, ir kuriems 1900-ieji skamba kaip kokia jaukiai senovinė praeitis… Dickensas, Stalinas, Landzbergis… laikai, kada visi rūkė ir gėrė kokakolą.

Tad nieko nelaukdama po naujųjų vėl kėliau savo antikvarinę sėdynę į balną.

Kad šiam žygiui nepritrūktų dramatizmo, Anglijos dangus tiesiog kriokė lietumi, kurį pastiprinimo dėlei dar ir vėju bloškė į veidą. Po dviejų mėnesių pertraukos įvažiuojam į Bryerley Springs fermą: žirgai susigūžę stovyniuoja atsukę užpakalius lietui ir vėjui.

Balnojimo pastogėje Becca nuima poponą nuo šlaputėlio Šerloko, airiško šaltakraujo širmio. Gigantiškas Karūnos šokoladas Beccai į kišenę, balnas Šerlokui ant nugaros, kamanos mikliai užneriamos, šlapias arklys įprašomas į maniežą.

Ir trisdešimt minučių – nepamiršdama, kad kiekviena minutė kainuoja vieną svarą – fokusuojuos, ir man neegzistuoja nei vėjo bloškiamas lietus pro vieną pusiau atvirą sieną, nei besibaidantis kitos merginos jojamas juodis.

Joju kaip galiu ir kaip negaliu iš smagumo. Blauzdos vėl biškį švytuoja, bet perėjimai zovada-risčia-zovada einasi kaip daina. Serpentinus sukam pagrybaudami, bet ei, kažko visgi išmokau per tuos 2011…?

Pagrinde

- atiduoti pavadžius pereinant į risčią ir zovadą,

- kilnotis į priekį,

- atitraukti šlaunis ir kelius nuo balno ir sėdėti tik ant subinės.

Šit kaip!

Ir dar visai neplanuotai aplankiau Burgley rūmus ir jų garsųjį parką, kur  vyksta horse trial varžybos. Galbūt, kas žino, vieną dieną gebėsiu skrieti per šią medinę sofutę…? O kodėl gi ne…?