Po pusės butelio ripasso su vaizdu pro langą į kinematografišką ir exclusive Stockholmo peizažą, night train.

Kinematografišką, nes gatvėje filmuoja chase scene. Policijos mašinos su mirgančiom švieselėm ir gigantiška labai šviesi lempa pakabinta sankryžos vidury.

Exclusive, nes…. well, yra daug tokių, kurie jaučiasi excluded.

Night train, nes lange tik mano 14 val senumo makijažo atspindys.

Alexander technika yra slaptoji Sally Swift jojimo technikos struktūra.

Mintis yra tokia – užuot mėginus įveikti Newtono dėsnį ir gravitaciją raumenų – read jėgos – pagalba, pasiduoti šiam dėsniui perkomponuojant savo sanarių judesius – read budizmas.

Jeigu realiai, tai kaukolė su visu turiniu – o ji nelengva, turi kuo tiesesne trajektorija remtis į stuburą.

Stuburas bus tiesus, jeigu nugaros raumenys bus atpalaiduoti.

Nugaros raumenys bus atpalaiduoti, jeigu pilvo presas bus pajėgus atlikti savo darbą laikant karkasą tiesiai.

Presas bus įgalintas, jeigu kojos nėra ištemptos kaip stygos, o klubai yra palenkti į priekį.

Pagal panašius principus Alexanderio technikos instruktorius perkonstruoja kūną kaip lego kaladėlių pilį.

Bet tai buvo Berlynas prieš pusantrų metų. Šviesi studija, bankrutavusios šiuol.meno galerijos patalpose.

Instruktorė, pajungusi kūną gravitacijos jėgoms.

O aš? Vien tik kažkokios self-imposed su darbo etika susijusios vertybės. Ir socially imposed su alkoholiu susijusios kalorijos.