Pamačius besiniaukiantį dangų, išėjau su su savo vargšeliu Canon pamedžioti gerų kontrastų, na, ir pažiūrėti, ką penktadienį veikia gimtojo Lavendono kanopiniai.

Artimiausios levados driekiasi kitoje kelio pusėje, tiesiai priešais vietinį pub’ą Green Man.  Ne kartą išėjus iš Green Man apie vidurnaktį, girdėdavosi dundančios kanopos kažkur tamsoje. Mistika. Šiaip šitų levadų arkliukai aukštų entertainment lygiu nepasižymi. Jie neįdomiai ganosi ir nerodo jokių rodeo elementų. Tiesą sakant, kai vieną kartą pamatėme širmį risčiuojantį, sustojome ir žiūrėjome akis išpūtę. Nes tai buvo ĮVYKIS. ARKLYS PAJUDĖJO.

 

 Štai ir širmis, glemžia žolę, kaip ir sakiau. Šiaip žirgai šiose levadose beveik nesikeičia, o juos jodinėja vaikai. Nors, vieną kartą (vėlgi einant naktį iš pubo) matėme, kaip kažkokie “bachuriukai” prisiparkavę mašiną perlipo per tvorą, užsiropštė ant vieno ponio ir jodinėjo, be balno ir be kamanų.

 Sekančios levados – prie kaimo pakraštyje esančios Aukštutinės fermos. Į jas neseniai atsikelė nedidulis nuostabus šėmas arabukas.

 

Dar šiek tiek paėjus yra tokios DIY arklidės – taip vadinamos do it yourself. Jose ganosi gan įspūdingi privatūs sportiniai žirgai, bet deja, per toli mano objektyvui. Išskyrus vieną aptvarą, paženklintą štai kokiu skelbimu.

Pakėlus objektyvą aukščiau….