Rökkvi, prieš išjojant į mišką. Fotografavusią moteriškę gerokai niuktelėjo jos arklys kaip tik bespaudžiant mygtuką. Taip ir neradau gero išlaikymo balanso…
Sofie aiškina, o tuo tarpu laukinė vyšnia žydi amžinybę.
Ir kelias namo, pro besileidžiančią saulę, pažirusią Rökkvi karčiuose.
5 comments
Comments feed for this article
Gegužė 9, 2008 at 10:16 am
shyna
mmmm
Lietuvoje vienok jau baigia išsišerti žirgai – šiemet ankstyvas pavasaris buvo. Pagaliau švarūs šepečiai ir rūbai
Tik dulkių baisiai daug.
Gegužė 9, 2008 at 10:25 am
eglerind
Žinai, Shyna, juk islandų ir kailis koks būna – kaip meškinų
Be to čia ir pavasaris bent pora savaičių vėlesnis…. Laukiu nesulaukiu, kada jie vėl bus gražūs ir lieknakojai…
Gegužė 10, 2008 at 9:59 pm
zezere
Nu va, perskaičiau viską…
Gegužė 12, 2008 at 5:52 am
shyna
Man patiko komentaras vienas forume
Kad kankinami arkliai, išplikę.. Na ten pirmoje foto išties taip įdomiai atrodo. Nežinant situacijos gali ir pasivaidenti 
O tai juos praskuto jau pavasarį, nesulaukdami kol išsišers?
Gegužė 12, 2008 at 6:29 am
eglerind
Ne, skutami žiemą – dalimis. Tai pavasarį paliktos vietos meta žieminį kailį, o nuskustos vietos augina naują. Žieminis kailis daug šviesesnis už vasarinį… Ten kur buvo nuskustas pūkas, auga po apačia tamsūs plaukai, ant viršaus – šviesūs… Dar ten jam truputį molio priskretę ant kaklo
Bardakas žodžiu. Estetiškai kankinamas arklys!