Kadangi atsisveikinau su “dresažu” Ostermalmėje, nusprendžiau investuoti daugiau laiko į islandų jojimą. Todėl užsibukinau privačią pamoką, darbo metu, pirmoje dienos pusėje. Tai dabar sėdžiu su saulės ir vėjo prapūsta galva ir visai nesinori dirbti.

Read the rest of this entry »

Šiandien paskutinį kartą jojau Ostermalmės jojimo mokykloje - ir ant ne bet ko - ant karštos kumelės bėgikės.

 

Read the rest of this entry »

Vakaras iš arklidės prieangio.

 

Read the rest of this entry »

Nusprendžiau pribaigti šitą draft’ą, ypač kadangi WordPress teigia, kad jis last edited 1970 m. sausio 1 d. Argi ne nuostabu - dar nebuvo išaušusi interneto aušra, bet WordPress jau egzistavo.

Read the rest of this entry »

Šiaurės Anglijoje esantis ežerų rajonas - the Lake District - pasižymi tuo, kad ten labai gražu ir labai šlapia. Todėl susipakavau savo šiltuosius Mountain Horse aulinius bei drėgmei atsparų kostiumą. Šeštadienį lietus merkė beveik be sustojimo. Mano kostiumas, kas be ko, geba atsispirti drėgmei maždaug vieną valandą. O dienotvarkėje - beach ride, trys valandos.

Read the rest of this entry »

Mano jojimo karjera kol kas klostėsi taip. Pirmiausiai, norėjau tiesiog būti su žirgais, gamtoje, gryname ore. Tai turėjo būti hobis, ne darbas. Na, kad pailsėčiau, taip sakant. Ir hobinėjimo metu, maniau, taip imsiu ir išmoksiu joti, savaime. Tai iš pradžių nelabai klausiau, ką sakė trenerė - nelabai ir supratau, tiesą sakant, švediškai nekirtau tuo metu, o kur dar specialus jojimo žargonas. Read the rest of this entry »

 

Apsikrėčiau lusitanlige.

Read the rest of this entry »

Na, toliau tęsiu pasakojimą apie jojimo lusitanais paiešką Vasco de Gama’os šalyje, Portugalijoje.

 

Read the rest of this entry »

Nuoga, beveik Lynch’iška saulė, be abejo, arklidėse.

Read the rest of this entry »

Ankstyva popietė, pro atviras arklidžių duris veržiasi pavasariška saulė, bet oras virpa nuo skaidraus šaltuko; žirgai ilsisi įsibridę šviežią kraiką. Prunkštelėjimai pakimba skambiame ore. Šeštadienis. 

Oliver

  Read the rest of this entry »

Jojimo batai tiesiog nebūna švarūs. Bet galbūt dėl to jie labai Van Gogh’iški…? Heidegger’iški….? Žodžiu, su siela :)

Bet kodėl “siela” turi būti tokia sunki, apskretusi ir atspari vandeniui ir šarmui?….

Read the rest of this entry »

Esu priblokšta. Atrodo, kad mano susirūpinimas sėdėsena ir pusiausvyra greitai ims reikalauti nebe jojimo instruktoriaus, bet psichoanalizės meistro Zigmo Freude’o pagalbos… 

Read the rest of this entry »